Renault Captur, 2013 - 2019

Vienas naujausių „Renault" modelių - „Renault Captur" buvo anonsuotas dar 2012 m. pabaigoje. Gamintojas jį pristatė kaip miesto krosouverį, savo vidine erdve nenusileidžiantį vienatūriui, o važiavimo savybėmis - chečbekams. Turint omenyje tai, kad „Captur" gamybai buvo panaudota miesto mažalitrio „Clio IV" platforma, sulaukusi nemažai ekspertų pagyrų, pastaruoju teiginiu galima patikėti dar net nesėdus prie automobilio vairo. Kaip ir kiti šios klasės atstovai - „Nissan Juke" ar „Opel Moka" - „Captur" bandys privilioti pirkėjus ne techninėmis charakteristikomis, o stilinga išore. Būtent todėl, nors ir pateikiamas kaip krosouveris, „Captur" turi tik priekinius varančius ratus.

Užtat pirkėjai galės rinktis pačius įvairiausius tiek kėbulo, tiek stogo, tiek ir veidrodėlių spalvų derinius. Didelė pasirinkimo laisvė palikta ir komplektuojant saloną.

Jau bazinės sąrangos „Captur" turi beraktę užvedimo sistemą, pajudėjimo į kalną asistentą ir užpakalinius parkavimosi daviklius. Aukštesnio lygio sąranga gauna „Renault" „R-Link" sistemą su daugybe galimybių, šešių garsiakalbių garso sistemą, Bluetooth ® ir t.t.

Vairuotojo vieta, kaip ir daugelyje „Renault", patogi, valdymas patogiai išdėstytas ir lengvai pasiekiamas, tačiau „Eco" ir greičio ribojimo funkcijos mygtukams, manau, tikrai buvo galima rasti kitą vietą, nes greta stovėjimo stabdžio rankenos jie atrodo keistokai.

Sėdynės reguliavimas leidžia patogiai įsikurti ir aukštesniems vairuotojams, tačiau keliaujant vingiuotais Lietuvos keliukais norėtųsi stipresnio šoninio palaikymo.

Neabejotinai džiugi naujovė - lietuviškai „bendraujantys" tiek tarp spidometro ir tachometro įsikūręs, tiek ir „R - Link" kompiuteriai.

Tiesa, bandytame automobilyje prietaisų skydelio kompiuteris dar „nemokėjo" kai kurių lietuviškų žodžių, tačiau „Renault" atstovai patikino, kad jau artimiausiu metu šis mažas trūkumas bus pašalintas.

Vidutinės ir aukštesnės klasės „Captur" gauna nuimamus, plaunamus sėdynių užvalkalus. Panašu, kad taip išsprendžiamas dar vienas, beveik amžinas, klausimas - reikia sėdynėms papildomų užvalkalų ar ne.

Vietoj tradicinės priekinės daiktadežės, „Captur" gavo ištraukiamą net 11 l tūrio stalčiuką. „Captur" salonas primena „Clio" saloną, tačiau pastarojo apdailai panaudotos medžiagos buvo kiek brangesnės ir minkštesnės, o „Captur" viduje nemažai nors ir kokybiško, bet kieto plastiko.

„Renault Captur" ilgis - 4 120 mm, tad lyginant su „bendraklasiais", automobilis yra erdvesnis. Ant užpakalinės sėdynės telpa trys suaugę žmonės, tačiau negaliu sakyt, kad taip sėdėt yra labai patogu. Be to, taip susispaudus, galva vis tiek remiasi į lubas.

Pradžiugino automobilio bagažinė. Iš pirmo žvilgsnio ji pasirodė mažoka, tačiau pakėlęs dugną pamačiau, kad po jo ne atsarginis ratas, o dar vienas bagažinės lygis. Atsarginiam ratui vieta yra paskirta dar žemiau. Bagažinės tūrį toks sprendimas gerokai padidina, tačiau jeigu netyčia tektų pakeliui keisti ratą, sutalpintų daiktų kiekis, kurį tokiu atveju reiktų iškrauti, tiek teigiamų emocijų nebekeltų.

Bandytas modelis turėjo dyzelinį 1,5 l 90 AG variklį ir 5 pavarų MPD. Kaip ir daugelis Europos automobilių gamintojų, taikydamiesi prie normų, „Renault" inžinieriai turi rinkai tiekti ne tik ekonomiškus, bet ir ekologiškus variklius. Panašu, kad jiems tas neblogai sekasi. Naujieji į „Captur" montuojami varikliai gavo visus naujausius šios srities koncerno išradimus. Dyzelinio modelio CO2 emisija tik 95 g/km kelio.

Įpratusiems prie didelių, galingų variklių tautiečiams siūlomi su „Captur" gali pasirodyti silpnoki, tačiau užuot vertinus sausus skaičius verčiau sėsti prie automobilio vairo. Kadangi modelis ganėtinai lengvas, tokios galios variklių, kurie visi yra su turbina, visiškai užtenka.

Kelyje aiškiai pajunti, kad1,5 l DCI varianto variklio galia visiškai atitinka automobilio išmatavimus ir svorį. Kuro sąnaudos mieste sukosi apie 5,4 l/100 km, išsukus už miesto jos nukrito iki 4,5 l/100 km. Gal gamintojo pateiktų 3,6 l/100 km pasiekti ir nepavyktų, tačiau ramiai važiuojant kuro sąnaudas sumažint iki 4l/100 km visai realu.

Kadangi automobilis palyginti aukštas, prieš staigesnius posūkius greitį vertėtų sumažinti, nors šiaip kelyje automobilis puikiai klauso vairo ir stabiliai juda nurodytu kursu.

Kaip jau esame rašę, klasikinių sedanų ir netgi, galima spėti, chečbekų laikai praeina. Juos keičia vienatūriai, visureigiai ir krosouveriai. Tiesa, daugelis iš siūlomų mūsų rinkoje krosouverių gali turėti visus keturis varančius ratus. Kaip jau minėjau, „Renault Captur" šiuo atveju bus savotiška išimtis, nes, bent jau kol kas, jis gaus tik priekinius varančius ratus. Kita vertus, tai - miesto automobilis, tad, tikėtina, kad keturių varančių ratų jo savininkui nelabai kada prireiks. Šiuo atveju žymiai svarbiau tai, kad automobilis yra ryškus, pastebimas ir (vis dar) ne kasdieniškas.

Tikėtina, kad pagrindiniai modelio pirkėjai bus išsiskirti norintis jaunimas ir, galbūt, jaunos mamos, nes, kaip bežiūrėsi, „Captur" kiek praktiškesnis už chečbeką, gerokai įdomesnis už tipišką vienatūrį ir, lyginant su sedanais, pasižymi geresniu pravažumu. Daugeliui dabar to visiškai užtenka.