Audi A3, (8P) 2003 - 2012

Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau.

Istorinė apžvalga

Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną.

„Audi A3“ debiutavo 1996 m. Automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1,8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina.

1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1,6 l 102 AG; 1,6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3,2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1,9 l 105 AG ir 2 l 140 AG.

Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime.

Brangesnė už kitas

Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau.

Staigmenų pasitaiko visur

Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką.

Beveik sportinis

„Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1,8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą.

Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1,8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu.

Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1,8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1,8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1,6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1,9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus.

Automobilio širdis

Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1,6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1,6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1,6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau.

1,8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1,8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą.

PD – be komentarų

Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus.
Negadink ir turėsi

Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite.

Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos.

Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu.

Baigiant

Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. Nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“.