Toyota Corolla, (E140, E150) 2006 - 2013

Tie, kas žvalgosi naudotų C klasės automobilių, tikrai turėjo pastebėti, kaip lėtai pinga „Toyota Corolla". Visų pirma tai lemia modelio sugebėjimai metai iš metų išsaugoti savo gerąsias savybes. Pradedant penktąja karta, teigiama automobilio reputacija tik augo, tačiau net ir 2006 m. gamybos dešimtajai kartai iki idealo dar trūksta. „Corolla" istorijoje vis dar pasitaiko „vaikiškų ligų", buvo ir didelių, pasaulinių modelio atšaukimų. O kur dar „robotai", kartais taip trukdantys ramiai ir maloniai vairuoti...

„Robotai" - diversantai

Kalbant apie transmisiją, daugiausia problemų kelia robotizuotos pavarų dėžės. Seną, gerą hidro „automatą" „Corolla Е-150" ir „Auris" su 1,6 l varikliu modeliuose pakeitė ta pati 5 pavarų MPD, montuojama ir kituose modeliuose. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju krumpliaračių kaitai ir sankabos išmynimui vadovauti ėmėsi elektros variklių rinkinys ir specialią programą gavęs valdymo blokas.

Deja, ši „Toyota" naujovė buvo tokia netobula, kad vien apie visus galimus gedimus ir klientų nepasitenkinimą galima parašyti atskirą straipsnį. Vieniems kliuvo trūkčiojimai persijungiant pavaroms, kiti likdavo be taip vadinamos „pagalbos pajudant", tretiems savarankiškai įsijungdavo neutrali pavara. Tokie gedimai reiškė, kad laikas rengtis į oficialų saloną programinės įrangos atnaujinimui ar sankabos arba aktuatoriaus keitimui.

Žinoma, kad ramiai ir tvarkingai važinėjant sankaba galėjo ištarnauti iki 130 000 km. Tarkim, buvo galima persijungiant pavaroms atleisti akceleratorių arba visą laiką judėti naudojant tik rankinį režimą, tačiau tai netiko „Toyota" gerbėjams, pratusiems prie paprastumo ir patvarumo. Jų ši robotizuota pavarų dėžė nesužavėjo, todėl gamintojas sulaukė daugybės prašymų ir 2008 m. „Corolla E-150" gavo seną, gerą hidro automatą, o po 2010 m. modernizacijos kaprizingo „roboto" išvis buvo atsisakyta.

Tie, kas rinkosi įprastą mechaninę pavarų dėžę, jokių problemų neturėjo. Tiesiog reikia laiku keisti tepalus ir tada sankaba apie save primins ne anksčiau kaip po 150 000 km.

APD taip pat rimtų trūkumų neturi, tačiau perkant naudotą modelį reikia patikrinti ar pavaros persijungia tvarkingai, be jaučiamų trūkčiojimų.

Naujovės

Nepavykusios robotizuotos pavarų dėžės japonai atsisakė, o štai naujas, modernus 1,6 l (1ZR-FE) variklis prigijo. Gamintojui teko tik kiek patobulinti vandens pompą, kuri kartais triukšmaudavo ir leisdavo skysčius. Kita vertus, šią operaciją greitai ir nesunkiai atlikdavo ir patys automobilių savininkai. Kartais tepalus pradėdavo leisti tepalo slėgio daviklis, bet ši problema beveik visada buvo išsprendžiama jį kiek paveržiant.

Kita silpna vieta tapo generatoriaus skriemulys, kartais įsikišantis į variklio darbą nemaloniu triukšmu. Tai pasireikšdavo ir dar palyginti naujuose automobiliuose. Tačiau pastarųjų gedimų buvo nedaug. Prie dažniau pasitaikančių problemų dar galima priskirti kartais gendantį termostatą ir... viskas. Daugiau chroniškų ligų užfiksuota nebuvo.

Varikliai, jeigu nebus „pjaunami", turėtų tarnauti iki 300 000 km. Silpnų vietų juose kaip ir nebeliko. Patikimas buvo ir iš pirmtako paveldėtas 1,4 l (4ZZ-FE) variklis, tačiau jį 2008 m. pakeitė 1,33 l agregatas. Nors šie varikliukai nebuvo labai populiarūs, prikišti jiems nebalai yra ką. Svarbiausia laiku keisti tepalus, filtrus, sekti aušinimo skysčio lygį ir „neperlenkti lazdos".

Įdomiausia

Apie pakabą pasakoti nelabai yra ką. Priekyje puikiai pažįstamas „McPherson", gale - standi sija. Paprasta, aišku ir patikima. Ypač tai gali patvirtinti tie, kurie patys mėgo važinėti laikydamiesi taisyklės „kuo didesnis greitis, tuo mažiau duobių". Net ir tokiu atveju modelis maloniai stebino pakabos atsparumu. Dešimtos kartos modelis išsaugojo ir tą patį pakabos tipą, ir jos patikimumą. Silpniausios vietos - stabilizatoriaus įvorės, kurias tenka keisti po 70 000 - 100 000 km. Visi kiti mazgai tarnauja gerokai ilgiau, nors tam įtakos gali turėti ir vairuotojo vairavimo įpročiai. Kol kas žinoma tik, kad priekiniai stebulių guoliai keičiami anksčiau už užpakalinius - maždaug po 150 000 km. Amortizatoriai turėtų tarnauti dar ilgiau.

Kiek apkartinti važiavimo malonumą gali vairo velenas ir kryžmė, nes jiems tenka didelės apkrovos. Pirmuosius pasigirdusius pašalinius garsus galima pašalinti kiek paveržus dantytąjį veleno sujungimą, tačiau ateityje gali tekti ieškoti naujų detalių. Vairo krumpliastiebis tarnaus ilgai ir patikimai, tik karts nuo karto teks keisti susidėvėjusią plastikinę įvorę.

Stabdžiai problemų nekels, jeigu laiku bus sutepami kreipiančiųjų suportai.

Po truputuką

„Corolla" elektros instaliacija rūpesčių kelt neturėtų. Tiesa, užfiksuota atvejų, kai po vairu esantis saugiklis išsilydydavo ir nustodavo veikti krosnelės ventiliatorius, valytuvai ir kiti elektra maitinami mechanizmai. Viską išspręsdavo naujas saugiklis.

Buvo ir daugiau smulkių trūkumų, kuriuos gamintojas skubiai šalino. Tarkim, atšaukę automobilius dėl robotizuotos pavarų dėžės problemų, japonai nemokamai automobiliuose pakeitė ir akceleratoriaus paminos stiprintuvą.

Salonas surinktas kokybiškai, jeigu pasigirsta cypsėjimas, jis lengvai „gydomas" silikoniniu tepalu.

Jeigu automobilis nebuvo daužtas, korozijos žymių nerasite. Metalui nepakenks net vietomis nuskilinėję dažai. Kita vertus, dažytas paviršius, kaip ir kitų šio segmento modelių, ganėtinai švelnus, tad įpraskite kartkartėmis jį poliruoti. Silpnesnės vietos - prastai pritvirtintas tinklelis ant priekinio bamperio ir apdailos juostelė ant bagažinės dangčio.

Imam?

„Toyota Corolla" liko tokia, kaip ir buvo tikėtasi - puikiai tinkanti kasdieniai eksploatacijai, paprasta ir be kaprizų. Gerą automobilį įvaizdį kiek gadino tik abejotinos naujovės, bet gal apsipratus ir jos pasirodys visai priimtinos. Variklio trūkumus japonai pašalino greitai, o štai robotizuotos pavarų dėžės ilgam įsiminė ne vienam vairuotojui. Situaciją išgelbėjo kokybiškas aptarnavimas oficialiuose centruose ir kelios atšaukimo kampanijos.

Visgi, jei nuspręsite pirkti „Corolla", atminkite, kad reiktų vengti daug abejonių sukėlusių robotizuotų pavarų dėžių. Verčiau rinkitės klasikines - MPD arba APD. Antra - griežtai laikykitės darbinių skysčių keitimo reglamento. Šiuo atveju gerai tai, kad nesvarbu, kokį variklį ir sąrangą pasirinksite, aptarnavimo išlaidos bus maždaug vienodos.

Belieka susirasti patinkantį variantą, prisiminti naudoto automobilio pirkimo taisykles ir ilgus metus galėsite džiaugtis ištikimąją „Corolla".