Toyota Land Cruiser Prado, (J120) 2003 - 2009

Iš pirmo žvilgsnio automobilis gali ir nesužavėti, nes konstrukcija neturi ypatingų elementų. Reguliuojami amortizatoriai ar kilimo į kalną kontrolė - daugiau reklaminiai triukai. Iš tikrųjų automobilis nesikeitė nuo pat pirmojo modelio, pasirodžiusio 1995 m. XXI amžius, o šio automobilio konstrukcija rėminė, užpakalinė pakaba - priklausoma. Be to, nebūdamas pigesnis už konkurentus, „Land Cruiser Prado" pirkėjams suteikia mažiau pasirinkimo. Ilgą laiką buvo siūlomas tik vienas variantas su 4 l benzininiu varikliu, APD ir gausia sąranga. Kita vertus, šis automobilis išsiskiria kokybišku salonu, turi puikų variklį, gerą garso izoliaciją, važiuoja be priekaištų, jame puikiai subalansuotos važiavimo ir visureigių savybės ir, tai svarbu girdint apie pastarųjų „Toyota" modelių gedimus, automobilis patikimas. Vienintelį kartą šie automobiliai atšaukti 2006 m. - buvo atšaukiami 1996-1999 m. gamybos automobiliai.

Naudoto „Toyota Land Cruiser Prado" teks ieškoti Europoje arba pagal skelbimus. JAV šie automobiliai nebuvo parduodami.

Kokį automobilį rinktis, benzininį ar dyzelinį, spręsti jums, tačiau taip jau išėjo, kad automobilių su dyzeliniais varikliais sąranga įvairesnė. Galima rasti ir labai paprastą, ir su visais įmanomais privalumais. Žinoma, renkantis dyzelinį variantą svarbiau bus ne sąranga, o automobilio būklė, nes rasti gerą ir už prieinamą kainą nelengva.

 

Varikliai

Benzininis V6 250 AG variklis labai geras. Dirba jis užtikrintai, automobilis važiuoja labai smagiai, o esant reikalui galima ir „paspausti". „Prado" su tokiu varikliu nesunkiai aplenkia ne tik savo pagrindinį konkurentą „Pajero", bet ir „giminaitį" „Land Cruiser 100" su galingu V8 varikliu. Deja, turi šis variklis ir vieną rimtą trūkumą - kuro sąnaudas. Gyvenimas šiandien ir taip nėra lengvas, kuras brangsta, tad pilti 100 km kelio po 20-22 l tikrai galės ne kiekvienas. Guosti galėtų nebent tai, kad savotiška kompensacija bus V6 variklio patikimumas ir minimalios eksploatacinės išlaidos. KPM prievadas - grandininis, tad atkrenta diržo keitimo išlaidos. Vožtuvų tarpeliai reguliuojami rankiniu būdu, tačiau juos reiktų tikrinti tik kas 150 000 km. Statistinių, dažnai pasitaikančių šių variklių gedimų taip pat neužfiksuota.

Jeigu bus pilama abejotinos kokybės kuro, tai kas 20 000 km gali tekti keisti žvakes. Jei pilsitės tvarkingai, žvakės tarnaus gerokai ilgiau. Kas 40 000 km rekomenduojama profilaktiškai praplauti purkštukus ir droselinę sklendę. Prievado diržas tarnauja iki 100 000 km. Kartais ties šia riba pradeda gausti jo įtempiklio skriemulys. Taip pat, kaip ir kituose japoniškuose automobiliuose, per porą metų kelių druskos gali praėsti variklio aušinimo radiatorių.

 

 

Transmisija

Visi „Prado" turi visus keturis varančius ratus su tarpašiniu diferencialu „Torsen", paskirstančiu sukimo momentą tarp priekinių ir užpakalinių ratų santykiu 40:60. Važiavimui bekele numatytas jo priverstinis blokavimas ir žemesnė pavara.

Dar vienas papildomo pravažumo rezervas - galimybė atjungti dinaminio stabilumo sistemą. Paspaudus mygtuką „VSC-off" (VSC sistema reaguoja į pernelyg didelį ar nepakankamą vairo pasukimą, atitinkamai stabdydama ratus) variklis gauna daugiau laisvės, tačiau TSC sistema (ši sistema padidina traukos jėgą pradedant važiuoti ar įsibėgėjant, kai sukibimo koeficientas mažas arba ratai rieda skirtingais kelio paviršiais) veikia toliau, imituodama lengvą priekinio ir užpakalinio diferencialo blokavimą. Jeigu perkate automobilį važinėti bekele, VSC sistema labai pravers. Deja, ji buvo montuojama ne visuose modeliuose, tad gali tekti pavargti, kol rasite tinkamą.

Apie „Prado" transmisiją nelabai yra ką pasakyti, išskyrus tai, kad problemų ji nekelia. Kada nors gali tekti keisti kardano velenų kryžmes, tačiau apie jas ilgai nereiks galvoti, jei kasmet nepamiršite jų sutepti, kas 40 000 km keisite tepalus visuose agregatuose, o kas 80 000 km - tepalus APD.

 

 

Kaip reta patikima važiuoklė

„Toyota" specialistams reiktų pasirodyti tik tada, jei sugalvosite pirkti 2003 m. laidos automobilį. Tų metų modeliuose būtina kruopščiai tikrinti priekinio reduktoriaus korpuso tvirtinimo kronšteinus. Iš pradžių jis buvo nelabai tvirtas ir lūždavo gavęs didesnes apkrovas. Gamintojas turėjo pakeisti problemines detales pagal garantiją, tačiau, jei taip nepadaryta, kronšteiną rekomenduotina kuo skubiau keisti. Tik taip išvengsite didesnių nemalonumų.

„Toyota Land Cruiser Prado" - rėminis džipas su priklausoma užpakaline pakaba, bet važiuoja jis maloniai ir valdomas puikiai. Tam įtakos turi amortizatoriai, kurių kietumą galima reguliuoti (yra numatyti net keturi skirtingi amortizatorių režimai) ir užpakalinė pneumatinė pakaba. Ji užtikrina ne tik malonų važiavimą, bet ir kėbulą nepriklausomai nuo apkrovų nuolat išlaiko viename lygyje, o išvažiavus į bekelę leidžia pakelti automobilio užpakalinę dalį. Deja, reguliuojamus amortizatorius ir pneumatiką turi ne visi modeliai.

Kalbėdami apie važiuoklę, mechanikai mini tik vieną problemą - priekinių stebulių guolius. Juos gali tekti keisti kas 60 000-70 000 km. Problemų gali būti (bet nebūtinai) ir jei žiemą automobilis buvo varinėjamas druska barstomais keliais. Laikui bėgant dėl to gali užsiteršti kėbulo aukščio davikliai. Tokiu atveju automobilio užpakalinė dalis savaime pakyla į viršų. Kartais tokiais atvejais padeda daviklių valymas, kartais juos tenka keisti.

Likusios pakabos dalys, priklausomai nuo automobilio eksploatacijos, tarnauja ilgai arba labai ilgai. Iki pasiekiant 150 000 km ridą teks keisti stabilizatorių įvores, atramas ir galbūt amortizatorius. Kitos detalės - svirtys, užpakalinio tilto trauklės, vairo sistema ir traukės su antgaliais tarnauja daugiau kaip 150 000 km.

Stabdžiai pasižymi ilgaamžiškumu. Diskai atlaiko iki trijų trinkelių komplektų, o purvais ir druskomis užteršti suportai „atsigauna" išrinkti ir išvalyti.

 

Dar kelios smulkmenos

Jeigu automobilis nebuvo daužtas, problemų su kėbulu „Prado" neturėtų turėti. Tas pats pasakytina ir apie elektros instaliaciją. Mechanikai perspėja, kad dėl nuolat kabančio atsarginio rato gali išlinkti užpakalinės automobilio durelės, tad ratą verčiau laikyti viduje. Kita vertus, dureles tokiais atvejais užtenka pareguliuoti. Keisti reikia tik išimtiniais atvejais.

Dėl susikaupusio purvo gali pradėti strigti priekiniai valytuvai. Tokiu atveju juos užtenka išardyti ir sutepti.

 

Ar vert pirkti?

Nepervertinant galima pasakyti, kad „Prado" - vienas geriausių ir patikimiausių visureigių. Netikėtų gedimui beveik nepasitaiko, o natūraliai automobilis dėvisi labai lėtai. Saugant jis gali tarnauti ne vienam vairuotojui. Žinoma, jeigu automobilį tausojo pirmasis jo savininkas.

Deja, gera automobilio reputacija - savotiškas minusas. Kokybiškas „Prado" pinga labai lėtai. Per 3-4 metus jis gali atpigti tik 25-30 proc. Taigi, prieš rikdamiesi, gerai viską įvertinkite ir apskaičiuokite.